Hirošimos tragedija

Hirošimos tragedija

1945 metų rugpjūčio 6 rytą, JAV kariuomenė ant Japonijos Hirošimos miesto numetė branduolinį ginklą. 70 000 žmonių, iš kurių 20 000 buvo kareiviai – žuvo akimirksniu. Dar 99 000 – 160 000 žmonių žuvo šiek tiek vėliau, dėl radiacijos ir įvairių traumų.

Tai buvo viena didžiausių žmonijos tragedijų, kuri iki šiol vertinama kontraversiškai. Viena vertus, tai buvo neįtikėtinai žiaurus poelgis, pražudęs daugybę civilių. Kita vertus, atominės bombos užbaigė antrą pasaulinį karą ir galimai išgelbėjo milijonus kitų gyvybių.

Kaip bebūtų, po 73 metų, Japonijos studentai nusprendė pagerbti mirusius sukurdami virtualios realybės patirtį, kuri turėtų atkreipti žmonių dėmesį ir parodyti, kokios gali būti branduolinio karo pasekmės.

Studentai penkių minučių VR patirtį kūrė beveik du metus. Ji jus nukels į kelias akimirkas prieš atominės bombos numetimą. Galėsite pavaikštinėti po miestą, užsukti į pašto skyrių ar net ligoninę.

Hirošima virtuali realybė

Staiga, išvysite blyksnį. Spalvingas, šviesus miestas akimirksniu paskęs tamsoje ir dūmuose. Galiausiai jus priblokš neįtikėtinai smarkus sprogimo garsas, akimirksniu nušluosiantis daugybę aplinkui matomų pastatų.

Studentai, gimę gerokai vėliau po tragedijos, Hirošimą atkūrinėjo iš rastų nuotraukų, atvirukų, laikraščių bei visų kitų įmanomų šaltinių, taip norėdami padaryti kaip įmanoma labiau realistišką pramogą.

Hirošimos sprogimas

„Šiam kūriniu nereikia suprasti kalbą, užtenka pamatyti ir išgirsti ir viską suprasite. Būtent tai yra vienas didžiausių VR privalumų. Kurdamas pastatus prieš ir po sprogimo, mačiau daugybę pastatų, kurių nebėra, nuotraukų. Pajutau, koks baugus dalykas yra atominė bomba. Todėl ir yra svarbu šiuo kūriniu pasidalinti su kitais“, – kalbėjo vienas iš studentų Mei Okada.

Norint viską sukurti kaip įmanoma realistiškiau, buvo apklausti ir žmonės, kuriems pavyko išgyventi Hirošimos pragarą.

„Tie, kurie gyveno šiame mieste sakė, jog gana gerai jį atkūrėme. Jiems ši patirtis sukėlė nostalgiją, atkūrė seniai pamirštus prisiminimus. Tokie momentai mus verčia didžiuotis, atliktu darbu“, – džiaugėsi M.Okada.

Komentuok su Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *