Papildyta Realybė - AR

Papildyta Realybė - AR

Jei jau esate šiame tinklapyje, vadinasi girdėjote apie Papildytos Realybės (AR) technologiją, kuri angliškai skamba praktiškai taip pat – Augmented Reallity.  Tai vis dar gana nauja technologija, todėl tikriausiai spėliojate, kas tai per dalykas, su kuo jis vartojamas ir valgomas, bei kuo skiriasi nuo Virtualios Realybės. Šiame straipsnyje viską ir sužinosite.

Daugeliui AR vis dar skamba kaip labai egzotiškas dalykas – kažkas tolimo iš Holivudo filmų, brangios 3D projekcijos, kurių negali pasiekti namų naudotojas, tiesa?  Iš tiesų papildyta realybė jau senokai mus supa įvairiose gyvenimo srityse, tik mes patys to nesuprantame. Ar bandėte gaudyti Pokemonus per savo išmanų įrenginį? O gal naudojotės IKEA programėle ir stebėjote, ar jų parduodamas baldas tiktų jūsų namuose? Jei bent vienas atsakymas yra tai – sveikiname, jūs jau esate naudoję AR technologiją.

AR yra vis dar tobulėjanti technologija, daugybė inžinierių visame pasaulyje bando iš jos išpešti kaip įmanoma daugiau naudos, suprasti, kaip dar galima įdarbinti papildytą realybę. Prieš plačiau susipažindami su AR – pažiūrėkite šį vaizdo klipą, kuriame paprastoje mokyklos salėje pasirodo ryklys.

Tai kas gi ta Papildyta Realybė iš tiesų yra?

Pačiais paprasčiausiais žodžiais kalbant – AR tai technologija, kuri į mūsų kasdienį, fizinį pasaulį, įterpia technologinius objektus. Priešingai nei Virtuali Realybė (VR), papildytos realybės technologija nesukuria visiškai naujo pasaulio savo žaidimuose ir programėlėse – kaip ir sako pavadinimas, tai tiesiog praplečia jau esantį pasaulį, jį papildo. AR leidžia mūsų pasaulėlį pripildyti naujų grafinių objektų, garsų bei vaizdo klipų.

Pats terminas Papildyta realybė atsirado jau 1990 metais – tuomet ji buvo naudojama kariuomenėje ir televizijoje. Dabar, klestint išmaniesiems įrenginiams, AR išgyvena antrą populiarumo bangą, tačiau šį sykį viskas labiau koncentruojasi į pramogas. 3D modeliai, kuriami realiu laiku, keičia mūsų įpročius, kasdienį gyvenimą bei pramogų industriją.

Tarkime būtent AR pagalba, galime pažymėti GPS sistemoje tašką, kuriame tuo metu esame. Realybės papildymas vyksta realiu laiku, keičiant kažkokius objektus. Tai labai moksliškai skamba, tad imkime paprasčiausią pavyzdį – žiūrite krepšinio rungtynes ir šone visuomet matote rezultatų lentelę, kuri keičiasi priklausant nuo to, kas įmeta taškus, kiek lieka laiko iki kėlinuko pabaigos ir t.t. Ta mažytę švieslentę jau galime laikyti AR atributu.

Šiandien Papildytos Realybės technologija skirstoma į keturias rūšis:

  • Realaus laiko AR
  • Iš anksto apgalvota AR
  • Projekcijomis pagrįsta AR
  • Fizinius dalykus keičianti AR

Realaus laiko AR

Kitaip vadinama vieta paremta, arba pozicija paremta papildyta realybė. Paprasčiausia suprasti šią technologiją – prisiminti GPS. Juk toje sistemoje viskas vyksta realiu laiku, priklausomai nuo to, kur tuo metu esame. Realaus laiko AR taip pat į pagalbą gali pasitelkti kompasą, giroskopą arba akselometrą. Tam tikra programa, sužinojusi jūsų lokaciją, pagal tai nusprendžia, kokius duomenis jums pateikti. Šią technologiją naudoja visos GPS programėlės, gali būti naudojamos tam tikrų kompanijų, padedančių klientams surasti jų vietoves.

Iš anksto apgalvota AR

Tai yra paveikslėlių atpažinimo technologija – tam, kad ja pasinaudoti, reikia įjungti savo išmanaus įrenginio kamerą. Tuomet nuskenuojamas QR kodas ar kitas specialus ženklas ir pateikiami reikalingi duomenys. Tačiau čia pats paprasčiausias iš anksto apgalvotos AR panaudojimas. Sudėtingesni sprendimai yra tuomet, kai nuskenavus kažkokį objektą, prieš akis išvystate 3D modelius. Kaip bebūtų, tai yra paprastesnė technologija nei realaus laiko AR.

Projekcijomis pagrįsta AR

Viską pasako pavadinimas – tai technologija, leidžianti sukurti fizinius dalykus, kuriuos matysime ne telefono ekranėlyje, o priešais save. Taip, jei pagalvojote apie „Žvaigždžių karus“ esate teisingame kelyje –  į šią technologiją įeina ten ir kituose „sci-fi“ filmuose matytos diagramos.

Holograma batas

Fizinius dalykus keičianti AR

Vėl gi – pavadinimas pasako viską. Ši technologija leidžia pilnai, arba pusiau pakeisti fizinius dalykus papildytos realybės dalykais. Technologiją į priekį varo objektų atpažinimas, tačiau tai vis dar yra labai labai sudėtingas procesas, kurį sunkiai sekasi įvaldyti. Tačiau žingsniai į priekį dedami ir visų akys krypsta į IKEA, kuri leidžia pažiūrėti, kaip jų gaminiai atrodys vietoj jūsų baldų.

Fizinius dalykus keičianti AR

Papildytos Realybės istorija

AR 1960 metais: 1968 metais Ivanas Sutherlandas bei Bobas Sproullas pagamino pirmą ant galvos uždedamą ekraną, kuris transliavo 3D objektus. Prietaisas, pavadintas „Damoklo kardu“, buvo labai panašus į dabartinius Virtualios Realybės akinius. Žinoma, būtų kvaila tikėtis stebuklų – prototipas tuomet rodė tik primityvius grafinius objektus.

AR 1970 metais: 1975 metais Myronas Kruegeris įkūrė pirmąją virtualios realybės labaratoriją. Tai buvo pirmasis istorijoje prietaisas, kuriame skaitmeninis turinys judėjo pagal žmogaus judesius. Vėliau šis būdas buvo panaudos vaizdo kamerose, projektoriuose ir kitoje technikoje.

AR 1980 metais: 1980 metais Steve’as Mannas sukūrė nešiojamą kompiuterį, kurį pavadino „EyeTap“. Nors tikriausiai nederėtų sakyti nešiojamas kompiuteris – mat prietaisas buvo dedamas panašiai kaip akiniai, ar kyborgų galios sekimo prietaisas iš „Dragon Ball“. Šis prietaisas leido žmonėms sužinoti, ką reiškia žaisti žaidimus, tiesiog judinant galvą.
1987 metais Douglasas George ir Robertas Morrisas išrado įrenginį, kurį pavadino tiesiog ant galvos uždedamu ekranu – HUD. Jis rodė astronomijos duomenis, juos imdamas iš realaus dangaus.

AR 1990 metais: Būtent šiuos metus galima laikyti termino „papildyta realybė“ gimtadieniu. Šį žodžių junginį pirmą kartą pavartojo Thomas Caudellas bei Davidas Mizellis – „Boeing“ kompanijos mokslininkai. 1992 metais US oro pajėgų narys Louisas Rosenbergas sukūrė AR sistemą, pavadintą „Virtual Fixtures“. 1999 metais grupė mokslininkų pirmą kartą testavo GPS sistemą – tada duomenys buvo tiesiogiai perduodami toje vietovėje skrendant malūnsparniui, apkrautam įvairios įrangos.

AR 2000 metais: 2000 metais japonų mokslininkas Hirokazu Kato sukūrė ir paskelbė ARToolKIT – atviro kodo sistemą, leidžiančią kurti papildytos realybės produktus. Vėliau ties technologija dirbo technologijų gigantė „Adobe“. 2004 metais buvo pristatytas pirmasis šalmas, su AR sistema. Dar po ketverių metų mobiliuosius prietaisus pasiekė AR kelionių gidas – apie jį daugiau sužinoti galite čia – AR kelionių gidas

AR šiandien: 2013 metais „Google“ išleido savo papildytos realybės akinius, kurie sulaukė nemažo populiarumo, prietaisas interneto ryšį gaudavo „Bluetooth“ pagalba. 2015 metais „Windows“ pristatė dvi naujas technologijas – „Windows Holographic“ bei HoloLens – AR akinius, skirtus žiūrėti HD formato hologramas. 2016 metais pasirodė „Pokemon GO“ žaidimas, sulaukęs milžiniško populiarumo ir atkreipęs visų dėmesį į AR.

Papildytos Realybės įrenginiai

Daugybė šiuolaikinių įrenginių turi AR palaikymo galimybę. Pradedant išmaniaisiais telefonais, baigiant tokiais prietaisais kaip „Google Glass“, be to nereikia pamiršti, jog kuriama vis daugiau specialiai AR pritaikytų įrenginių. Tam, jog veiktų AR, prietaisui reikia bent jau šių komponentų – sensorių, kameros, akselometro, giroskopo, skaitmeninio kompaso, GPS, CPU bei žinoma – ekrano.

Prietaisai, tinkami AR skirstomi į šias kategorijas:

  • Mobilieji įrenginiai (telefonai ir plančetės) – būtent šiuose prietaisuose labiausiai paplitusi AR technologija – tiek programėlėse, tiek įvairiuose žaidimuose, tiek socialiniuose tinkluose. AR išnaudojimo ratas mobiliuose įrenginiuose vis labiau plečiasi ir tai nestebina – juk šiais laikais išmanųjį turi praktiškai visi.
  • Specialūs AR įrenginiai. Tai prietaisai, kurie sukurti TIK Papildytai Realybei. Vienas iš pavyzdžių yra HUB – siunčiantis duomenis vartotojui tiesiogiai per permatomą ekraną. Tokie prietaisai buvo sukurti tam, jog treniruotų specialių pajėgų pilotus, tačiau technologija pamažu skverbiasi ir kitus – į aviaciją, sportą ir t.t.
  • AR akiniai. Tai visiems puikiai žinomi „Google Glasses“, „Meta 2 Glasses“, „Laster See-Thry“ bei „Laforge AR“.  Šie prietaisai tiesiogiai siunčia pranešimus iš mobilaus telefono, leidžia pasiekti duomenis nepajudinant nei piršto ir t.t.
  • AR kontaktiniai lęšiai. Tai dar vienas AR žingsnis į priekį, kuris mažai kam žinomas. O mažai žinomas, nes dar nėra sukurta tinkama naudoti versija, tačiau ties tuo dirba tokie gigantai kaip „Samsung“ bei „Sony“. Tiesa, „Samsung“ lęšius kuria kaip priedą prie telefonų, o „Sony“ kuria unikalų produktą, kuris leis fotografuoti ir t.t. AR ateitis atrodo labai šviesi ir daug žadanti.

Ką įmanoma nuveikti su AR?

Ši technologija dar nėra labai paplitusi, todėl sunku suvokti, kaip AR galėtų pakeisti visų mūsų gyvenimą. Turbūt niekas nenustebs sužinojęs, jog viena populiariausių AR sričių yra – žaidimai. Nauji AR žaidimai žmonėms suteikia daug įdomesnių patirčių nei ankstesni, kai kurie, tokie kaip „Pokemon GO“, netgi sugeba atitraukti vaikus nuo ekranų ir nuvaro į lauką. Žaidimų aikštelės iš namuose esančio kompiuterio transformuojasi į realų gyvenimą – žaidėjas ne tik spaudo mygtukus, bet tikrai atlieka kažkokį veiksmą. Geriausias to pavyzdys – Kanados kompanijos SAGA sukurta pramoga vaikams:

Žaidimai tikrai nėra vienintelė AR sritis – vis labiau šia technologija turėtų susidomėti verslas, norėdamas padidinti pardavimus. IKEA buvo pirmoji paukštė, bet tikrai ne paskutinė. AR netgi bus naudinga pirkėjams – nes šios technologijos dėka bus galima 3D pagalba pažiūrėti, kas slepiasi pakuotės viduje.

Taip pat AR gali pasiimti dalį rinkos šiose srityse:

  • Išsilavinimas – būtent mokyklose atsiveria didžiausios AR galimybės, praktiškai visose srityse – geografijoje, matematikoje, fizikoje ir t.t.
  • Medicina – gali padėti diagnozuoti ligas, treniruoti kūną, nustatyti ligos priežastis.
  • Kariuomenė – dar tobulesnei navigacijai, objektų žymėjimui realiu laiku.
  • Menai – Jau rašėme apie tai, kaip technologija leidžia neregiams pajusti mena ir tokių projektų turėtų būti vis daugiau.
  • Turizmas – Padės turistams nustatyti tikslius maršrutus, lankytinas vietas, sužinoti daugiau informacijos apie vietovę.

 

Komentuok su Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *